minus13
Palata skirta tiems kuriems, daktarė patarė ramiai pagulėti. Čia gali ateiti ir lankytojai aplankyti ligonių.

*atsliūkina ir sudrimba į lovą, paskui įsikniaubia veidu į pagalves ir pravirksta..ašaros srūna smarkiai, gana greitai jau keli centimetrai vandens telkšo ant grindų palatoje..* -kaip baisu..žmurma drevūnė,-kaip baisu... Andrėja!.!. *veltui dairosi aplinkui*

*įeina į palatą* ašaros niekuo nepadės. *ištaria burtažodį ir vanduo pranyksta* sunki liga bet pasveikti įmanomą... tad pralinksmėk.. per šią naktį turėtum pasveikti. Gal biški per didelę dozę vaistų įkišau į tavo pilvą, bet matydama tavo "šokinėjimą" nesigailiu. Vis dėl to baisu kai tave krato į visas puses, o ir diržai manau per daug veržtų. Taigi per šią naktį, o jei ne per kitą dieną išvemsi tai kas skrandyje yra... *pastumia bliūdą prie Drėvūnės lovos*

*pasižiūri į daktarę keistom akim, kurios netikkėtai ima keisti spalvą-tampa skaisčiai raudonos. drevūnė dusliai suurzgia ir šoka ant develaičės, bandydamas ją pargriauti. iššiepia ilgus, smailius dantis.veide negera išraiška*

*Burtažodžiu nusviedžia Drėvūnę į šalį ir sustingdo*

*piktai urzgia r laižosi kampe. ir žvelgia ilgesingai, liūdnai. akys užgęsta, drevūnė po akimirkos jau atrodo visai normaliai,-tiesiog paprastas išblyškęs, didžiaakis padaras.juodi plaukai, bekraujės lūpos, iš lūpų kampučio varva kraujas*

Tau taip dažnai? *paklausia*

-neperdažniausiai, bet.. kai būna pilnas mėnulis, ir.. jaučiuos labai vienišas čia..toli nuo namų ir tos, kurią myliu.. ..tikriausiai man pasivaideno.. atleiskite, daktare. mano nervai visai savitą gyvenimą pradėjo..:) labai gailiuosi, kad bandžiau jus užpulti ir..džiaugiuos, kad sustabdėte mane, nes kartais tikrai galiu iškrėsti bjaurių dalykų.. *atsidūsta, liūdnai nunarina galvą ant kelių ir taip sustingsta. girdisi lyg ir kūkčiojimas, tarpais drevūnė suskrūpsi.jis pamakaluoja ranka, ir tamsoje įsižiebia geras tuzinas žvakių, atsiranda taip pat blausus veidrodis, į kurį jis pasižiūri pro pirštų tarpus,-keistas padaras, susivėlusiom juodom garbanom , kruvinom lūpom, ilgais nagais. akimirksnis ir..-veidrodis išlaksto į šukes, žvakės pakyla į orą, sukasi ratu aplink sėdinčiųjų galvas, skleisdamos tirštus dusinančius dūmus, paskui jos ūmai krenta ant žemės ir užgęsta. viską apgaubia tamsa* drevūnė garsiai verkia.. -ANDRĖJA!!!!!!!!!!!!!!.....

*stovi kaip stovėjusi* Visų pirma čia palata, o ne vienišų širdžių klubas *taria piktai* visų antra - su savo žvankėm tu vos nepadegei man užuolaidų. Trečia - šukės laimę neša.. Ketvirta - tu bernas ar merga?

*šypsosi* atsiprašau.. vakaras visgi buvo malonus.. o šiaip, hm..drevūnės neturi lyties, bent jau konkrečiai išreikštos:) tai jus trikdo? nemanau, kad tai svarbu.. *atsigula ant grindų ir įsižiūri į lubas, kur šoka jonvabalių atšvaitai.. -graži naktis, tiesa?.. (svajingai nutęsia) -kažin, kada galėsiu iš čia išeiti? gal pasiprašysiu trumpų atostogų: norėęiau dėdę aplankyt, grafas dracula,-gal girdėjot?.. hm, šiaip aš Adrianas.

Šiaip klausiau apie realybę... jei ką... ne manęs netrigdo... man svarbu, nes kaikurie vaistai pas mus dar duodami ir pagal lytį... nes vaikinų organizmas stipresnis todėl ir vaistus galima duoti stipresnius. taip naktis tikrai graži, tačiau siūlyčiau jums atsigulti į lovą.. patogiau. kada pasveiksite tada ir galėsite. teko girdėti ir bendrauti. (: jis turėtu ir mane atsiminti, nors žinot ne visų atmintis ilgalaikė.

*šypsosi, vis plačiau ir plačiau. veide palengvėjimas* -dėkui. jūs tikrai labai maloni. ir jei dar galite mano išsidirbinėjimus iškęsti, tai rodo didelį jūsų profesionalumą:) ačiū. man jau tikrai geriau. va, išsisiaučiau ir geriau pasidarė. visada taip elgiuosi, jei ne blogiau: atsiprašau. daugiau čia to nebus. * atsigula ir užsitraukia antklodę iki smakro* -gal galėtumėte palikti degančią lempelę? ar galėtumėt?-matot, kiek bijau tamsos. keista kaip Drakulos giminaičiui, tiesa? ... neišduosit manęs?-žinot gi, vampyrams nei pusvampyriams, koks esu negalima mokytis Hogvartse.. nors iš tikro man tas nelabai rūpi: matote, kaip veržiuos lauk iš čia. nusibodo ir šiaip liūdna. kartais taip savęs neapkenčiu.. *liūdnai pažvelgia į stovinčiąją, tada nusisuka į sieną ir susigaužia po apklotu* -negesinkit šviesos, prašau... kitaip neužmigsiu šitoj akmeninėj kamaroj,- taip labai ji primena karstą..nemėgstu ligoninių. o vaistų duokite, kokių norit: nenumirsiu. net jei mirčiau, nesielvartaučiau dėl to, ir niekas manęs nepasigestų. tik ne dėdė..(nusijuokia) labanakt, daktare.. (užknarkia)

Aš pati išsidirbinėju dažnai ;DD bus ne bus man vienodai.. mano palata yra mano palata ir aš ją sutvarkau kai reikia ;> žinoma paliksiu.. šiaip visada stengiuosi palikti, nes yra ligonių kuriems būtina šviesa kad matyčiau kas jiems dedasi naktį... hogvartse visiems galima mokytis... kodėl veržiesi?

*atsisuka ir pasižiūri į ją* -veržiuos? na, nežinau net gerai. šiaip turbūt neturiu nieko, kas manęs lauktų išoriniame pasaulyje. mergina.. ji nuostabi, bet..nemyli manęs taip, kaip galbūt norėčiau. nesu vertas jos padaras... nežinau, kodėl.. man tik darosi neramu būnant vienoje vietoje: negaliu to pakęsti. ir..hm..dėkui už šviesą: nors nemėgstu, kai miegantį stebi kas nors. labos nakties.. *drevūnė staiga susiraukia, keistokai persikreipia ir pasigirsta nemarusis "kva!" -velnias kanopuotas!..-keikiasi drevūnė. -gal galėtumėte paduoti stiklinę vandens? kažkas bando išsigauti iš mano vargano pilvo šiąnakt.. -keista, taip bjauriai nesijaučiau nuo pat to sykio, kai motina, sumaišiusi eliksyrų butelius, padavė man vietoje vaistų nuo peršalimo karčiuotojo liūto seilių nuoviro.. o, kaip tada traukuliai purtė!.. -velnias su mėlyna uodega ant smakro!..--kas čia man darosi? eliksyrai veikia, tiesa? *nusispjauna palovin, tada krenta aukštielninkas ir įninka kosėti. iš gerklės veržiasi tiršti žali dūmai*